Remiantis atliktu tyrimu, buvo priimtas toks Priėmimo katedros statybos periodizavimas: Ir laikotarpis (1073–1109 metai), II periodas (1109 – XII a. Antroji pusė), III periodas (XIII – XV a.), IV laikotarpis (XVI a. XVII a. amžius), V periodas (1638-1677 metai), VI periodas (XVII a. 90s – 1718 m.), VII periodas (1718–1780 metų). Kiekvienu laikotarpiu buvo nustatyti keli etapai ir suformuluoti kiekvieno iš jų pobūdis ir ypatybės. Pirmame statybos etape yra trys etapai: 1073-1087, 1088-1089, 1090s. – 1109 pirmajame katedros klojimo etape buvo pagaminti iš plytų plinfų, kurių matmenys pagal M. Kholostenko yra 37x28x3,5 (4) cm, 35x29x3,5 (4) cm, 35 x 27 x 4 cm, naudojant opus Mixtum techniką „Ir su įdubimu šalia daugybės riedulių naudojimo. Pirmasis Užtvankos katedros liekanų etapas yra klojamas ant I tipo kalkių cemento skiedinio pagal skiedinio stalą. Šį sprendimą sudaro šiaurinė apse, centrinė apse, šiaurinė pietinės apsijos dalis, kupolinės kolonos ir apatinė katedros pietinės sienos dalis, prie jos prijungimo prie originalaus veranda.

Antrajame etape skiedinio krikštynų sudėtis buvo beveik panaši į pagrindinio šventyklos tūrio sprendimus, taip pat katedros formų dalių skaičiavimų ir krikšto charakterį. Plinfų matmenys trečiojo pirmosios katedros statybos laikotarpio stadijoje šiek tiek skiriasi nuo ankstesnių etapų matmenų – jie yra mažesni ir sudaro 30x20x4,5 cm, 32x21x4 (4,5) cm, 33x22x4,5 cm, 33x24x4,5 (5) cm.

Ketvirtajame etape, antrajame etape, nekalbama apie bendrą Užtvankos katedros architektūrinę išvaizdą, nes nuo 1998 m. Spalio mėn. Šio etapo statybinės medžiagos nebuvo rastos, taip pat kaip penktojo etapo technologinės savybės ir statybinės medžiagos nerasta. penktojo etapo darbai turėjo tik remonto charakterį. Pamatų fragmentus, esančius šalia pietinės išorinės katedros katedros išorinės sienos nuo pietų iki pietinės išorinės sienos, galima hipotetiškai priskirti šeštajam laikotarpiui – išilgai vidinės sienos tarp vestibiulio ir apsiausto. Žlugus pietinei sienai, jo pagrindo lygyje ant I tipo rūsio buvo rasta rausvos spalvos mūro ant III tipo skiedinio.

Septintajame etape trečiajame etape buvo atliktas didelio masto eoboto remontas, kurį sudarė atstatytos skliautai, pietrytinės kupolo kolonos dalys, arkos ir centrinės kupolo būgnas, taip pat sunaikintos pietinės sienos ir pietinės pietinės dalies vidaus struktūra. Mūro buvo suremontuota įvairių dydžių plytomis. Katedros atnaujinimas aštuntajame etape (1235-1470), kurį sudarė skliautų, kupolo būgno ir sugriovusios pietinės sienos bei pietinės pietinės dalies namų darbų perkėlimas.

Griuvtosios katedros sienos mūro buvo pagaminta iš XI a. Plytų – plinfų. pakartotinis naudojimas, su kuriuo buvo sudaryta viršutinė pietinės sienos dalis, pietrytinė kupolo kolona, arkos, šalia jos, ir centrinės kupolo būgnas. Pietinė siena buvo sukurta griuvėsių mūro technikoje: vidinis mūro sluoksnis sudarytas iš sulaužytų plytų 11 amžiuje, akmenys, cemento skiedinio gabalai, skalūnų plokščių fragmentai ir fanera buvo pagaminta naudojant baltojo tirpalo techniką, mažinančią siūles. Iš esmės pakartotinis cokolio naudojimas nebuvo išvalytas iš pradinio sprendimo, jis tvirtai įstrigo. Šiame etape V tipo skiedinys pasižymi skirtinga kompozicija iš ankstesnių – su kalkių rišikliu ir smėlio užpildu. Su tirpalu buvo sumaišytas skiedinys iš sunaikinto 11-ojo amžiaus pastato. Šis sprendimas buvo aptiktas pietinėje sienos pusėje ir vidinėje pusėje. Kartu su plytų plinfs naudojimu iš sunaikintų katedros dalių pasikeitė statybinė medžiaga – atsirado griovelinis plytas, kurio matmenys buvo 25x12x8,5 (9) cm, 25x16x9 (9,5) cm, 30x15x9,3 (9,5) cm. Viršutinė pietinės sienos dalis buvo pagaminta iš ryškiai raudonos plytos, o tą patį plytą padėjo pietų fasadas.

Ketvirtasis Užtvankos katedros statybos etapas sudarė du etapus. Devintajame etape buvo pastatytas plytų dydis 27x14x6,5 cm ir 28x13x6,5 cm Jono teologijos koplyčia. Dešimtajame etape, nuo 1577 iki 1625 m., Į šiaurinę pusę į katedrą buvo įtraukta Stefanivsky riba. Maždaug šiais laikais į rytinę sieną buvo užbaigta Eltsevo koplyčia. Esamose katedros liekanose dešimtosios pastato fazės pėdsakai yra nereikšmingi. Pietiniame fasade, Stefanivsky koplyčios rytinės sienos sankryžoje iki katedros fasado, išlieka mūro koplyčios liekanos. Ši vieta yra labai įdomi dėl to, kad yra trys daugiametiniai statybos etapai, sujungti su atitinkamais sprendimais – pirmuoju XI amžiaus pabaigos etapu, XII a. Antrosios pusės šeštuoju etapu ir XVII a.

Penktąjį statybos laikotarpio istoriją taip pat sudaro du etapai. Vienuoliktos statybos stadijos darbus sudarė Johno teologijos ir Stefanivsky koplyčių pertvarkymas: abi pusės koplyčios gavo iš išorės briaunuotus apses, virš kurių buvo pakelta šešių pusių būgnai, puoštos kupolu. Priešais pietinį fasadą buvo pastatyta trijų šventųjų riba. Šio etapo mūro skiedinys priklauso VI tipui, šio etapo mūro liekanos yra pateikiamos Johno teologijos ir Stefanivsky koplyčių apse dalyse. Duomenys apie technologines savybes ir statybines medžiagas kitame dvyliktame etape nebuvo išsaugoti.

Šeštajame laikotarpyje buvo išryškintas tik vienas statybos etapas. Nuo 1998 m. Spalio mėn. Šis etapas nebuvo rastas esamose katedros liekanose, jo technologinės savybės nebuvo ištirtos. Paskutinį septintąjį Užeigos katedros statybos laikotarpį sudaro du etapai. Šiame etape buvo panaudotas mūro skiedinys VIII, šio etapo liekanos – Jono teologijos koplyčios mūro (pietinės sienos iki dviejų pakopų aukščio) ir Stephanie koplyčios (šiaurinės sienos rūsys) fragmentai. Paskutiniame etape išorinės apses dalys buvo sudarytos iš IX tipo tirpalo.